- striubas
- striùbas, -à adj. (4) LsB191, NdŽ, FrnW žr. 2 striukas:
1. Striùbas kotas, striubà uodega KŽ. Šalta žiema, striubs drabužis, reik šaltį kentėti JD1115. Daba striubẽliai sijoneliai, o kitą kartą buvo plati, ilgi Šts. Striubilelės kojelės mūso vištyčio Šts.
2. Liepojos būbkis, t. y. striùbas storas žmogus, trumpai apsirėdęs JI244.
3. Ms, Slnt bukas: Adata striubu galu J.Jabl. Su tokia striubà adata odos nepradursi Mžk. Batai striubais galais, žemoms kulnėms Šts. O kad čia keisti kiaušiniai: visi striubais galais! KlvrŽ.
striubaĩ adv.: Striubaĩ nuraukta kojinė, reiks ardyti KlvrŽ. Ąžuoluo pjauti reik pjūklą striubèsniai papieliavoti, minkštam medžiuo – smailesniai Šts.4. žr. 2 striukas 3: Suleidžia jaunuosius į porą įšokti ir pasku, da striùbą (kėleną trumpą) valandą pašokus, atsisėda atsisinkėti JR69. Ir žiema būsianti gale striuba, bet kieta Plt.
Dictionary of the Lithuanian Language.